Išsėtinė sklerozė ir nervų sistema

IS tuo pačiu metu pažeidžia įvairias (daugybines) nervų sistemos, o tiksliau - centrinės nervų sistemos, arba CNS, baltosios medžiagos sritis. Dažniausiai pažeidžiami (iš nervų) regos nervai, zona aplinkui galvos smegenų šoninius skilvelius, kaklo srities ir tarpinės srities, esančios tarp krūtinės ląstos ir juosmens, nugaros smegenis.

Paprastai galvos smegenys siunčia į likusią organizmo dalį elektrinius signalus ir gauna juos per nugaros smegenų nervinių skaidulų pluoštus. Atskiros nervinės skeidulos padengtos balta, daug riebalų turinčia medžiaga, vadinama mielinu. Dėl šio mielininio dangalo izoliacinių savybių užtikrinamas taisyklingas ir greitas elektrinių signalų plitimas. Signalai galvos smegenims suteikia informaciją ir jomis informacija per nugaros smegenis perduodama atgal. Jei CNS pažeidžiama ir ne visi signalai persiunčiami, kai kurių organizmo dalių veikla gali pablogėti: tai gali sukelti sutrikusį regėjimą, galvos svaigimą ir kitus sutrikimus.

Demielinizacija

Sergant IS, uždegiminiai procesai pažeidžia ir ardo nervinių ląstelių mielininį dangalą. Šis mielininio dangalo nykimas vadinamas demielinizacija.

Diagramoje pavaizduota nervinės ląstelės aksono dalis. Ši dalis turi mielininį dangalą.

 

Įvairiuose išsisklaidžiusiuose taškuose mielininiai dangalai degeneruoja ir atsiranda smeigtuko galvutės dydžio židiniai (ligos lokalizacijos vietos). Dangalai vis plonėja, o dalis jų visiškai išnyksta. Sritys, kuriose suardoma ir šerdis, vadinamos „pažeidimais“, arba „plokštelėmis“.

Iliustracijoje pavaizduotas plokštelės susidarymas ir vystymasis.

 

Atsiradęs uždegimas aktyvina imunines ląsteles ir šios ima elgtis kaip atsiradus žaizdoms – suformuoja plokštelės šašą. Demielinizacija ir plokštelių susidarymas trukdo perduodamiems nerviniams signalams plisti nervinėmis skaidulomis iš galvos smegenų į nugaros smegenis ar visiškai juos sustabdo. Uždegiminis procesas gali atakuoti netgi giliau esančias nervines skaidulas ir jas taip pat sužaloti.

Nervinės funkcijos praradimas

Kai uždegimas atslūgsta, suardytą mieliną pakeičia kietas randinis audinys, kuris neužtikrina normalios funkcijos. Toks sukietėjimas vadinamas skleroze. Centrinė nervų sistema gali pagaminti naujo mielino – šis procesas vadinamas remielinizacija, bet jo apimtis labai ribota. Tai paaiškina, kodėl žmonėms po ankstyvųjų simptomų ar priepuolių pasitaiso sveikata. Tačiau demielinizacija vystosi veržliau ir greičiau nei remielinizacija, todėl suardyti aksonai neatitaisomi ir prarandami visam laikui. Trumpuoju periodu uždegimas sukelia tik funkcinius sutrikimus ir priepuoliui nuslopus jie gali praeiti nepastebėti. Šie funkcijų pablogėjimai gali atsirasti įvairiose ir iš anksto nenuspėjamose organizmo vietose. Dėl šios priežasties gali kilti įvairūs neurologiniai simptomai. Kaip jau buvo pastebėta, uždegimui atslūgus, pažeistas audinys sukietėja, susidaro sklerozė ir audinys daugiau nebegali funkcionuoti.

 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos