Kas suserga išsėtine skleroze?

Buvo suskaičiuota, jog apie 1,2 milijono žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze. Kiekvienas gali susirgti šia liga, nesvarbu, kas jie tokie yra ir kur gyvena.

Įdomu yra tai, kad vertinant pasaulinę paplitimo tendenciją, matyti, jog tiek aplinkos veiksniai, tiek paveldimumas gali įtakoti žmonių susirgimą šia liga. Pavyzdžiui, IS labiausiai yra paplitusi Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Mažiausiai liga yra sutinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Išsėtinė sklerozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams ir dažniausiai ja susergama tarp 20 – 40 metų. Vidutiniškai liga diagnozuojama 31 – 33 žmogaus gyvenimo metais. Išsėtinė sklerozė yra retai diagnozuojama vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Rasė

Baltosios rasės žmonėms ši liga pasireiškia dažniau nei bet kuriai kitai etninei grupei. Iš tiesų tyrimai rodo, jog rizika susirgti IS yra nustatoma ankstyvame amžiuje. Visgi žmogus, gimęs nedidelės rizikos zonoje, pavyzdžiui Azijoje ir iki 15-ųjų gyvenimo metų persikėlė į didelės rizikos regioną, pavyzdžiui, Šiaurės Europą, labiau rizikuoja susirgti šia liga.

Amžius

IS galima susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau liga diagnozuojamas esant vidutiniškai 30 metų amžiaus. Mažiau nei 4% sergančiųjų liga atsiranda vaikystėje. Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė – tai labiausiai paplitusi ligos forma vaikystėje su ryškiais sensoriniais sutrikimų simptomais, dažniausiai pasireiškiančiais moteriai.

Lytis

Moterys yra dukart labiau linkusios sirgti IS nei vyrai, išskyrus atvejus kai sergama Pirmine progresuojančiąja IS; ši ligos forma yra vienodai paplitusi ir tarp vyrų ir tarp moterų. Jei liga serga vyras, IS dažniau pasireiškia sunkesne forma, o ligos diagnozė būna blogesnė.

IS paplitimas

IS yra netolygiai paplitusi visame pasaulyje ir geografiškai buvo aprašytos trys paplitimo zonos:

• Didelis paplitimas (>30/ 100,000) – didelė dalis Europos, taip pat Rusija, Kanada, Šiaurės Amerika, Pietryčių Australija bei naujoji Zelandija.
• Vidutinis paplitimas (5–30/ 100,000) – Pietų Amerika, didžioji dalis Australijos, Viduržemio jūros Pietinis baseinas, Sibiras, Ukraina ir dalis Lotynų Amerikos.
• Mažas paplitimas (<5/ 100,000) – didelė dalis Azijos, Afrika bei Šiaurinė Pietų Amerikos dalis. Rizika susirgti IS kinta, jei žmogus migruoja iš mažai rizikos turinčios šalies į didelės rizikos šalį ir atvirkščiai. Taigi yra manoma, jog aplinkos veiksniai gali būti labai svarbus faktorius susergant šia liga, nors jokių patvirtinančių įrodymų iki šiol rasta nebuvo. IS paplitimo ryšys buvo nustatytas toliausiai nuo pusiaujo esančiose šalyse. Dažniau nei bet kuri kita etninė grupė IS serga Kaukazo gyventojai, tačiau net tarp Kaukazo tautų yra atskiras didesnis ligos paplitimas šalyse ar regionuose, esančiuose didesnėje Šiaurės pusrutulio platumoje, bei didesnėje Pietų pusrutulio platumoje. Pavyzdžiui Škotijoje, tikriausiai dėl šiaurinės platumos, IS yra paplitusi labiau nei Anglijoje ir Velse. Be to, tolimesniuose Skotlando kraštuose, tokiuose kaip Orknis bei Šetlandas IS yra labiausiai paplitusi visame pasaulyje; yra tikimybė, jog genetinis IS paveldimumas yra svarbus veiksnys šiose vietovėse.