Metodikos išsėtinės sklerozės diagnozavimui

MRT skenavimas

Yra keletas medicininių procedūrų, arba „tyrimų“, kuriuos gydytojai naudoja diagnozuoti išsėtinę sklerozę (IS). Labiausiai gydytojų praktikuojamas MRT skenavimas. MRT – tai magnetinio rezonanso tomografija; MR tomogramos padeda gydytojams efektyviai „nufotografuoti“ galvos smegenis. Šis beskausmis procesas padeda gydytojams pamatyti galvos smegenyse baltas dėmes („pažeidimus“), kurios būdingos IS ir gali rodyti susirgimą šia liga.

Sukeltųjų potencialų bandymai

Kitas metodas, naudojamas IS diagnozuoti ar patvirtinti, yra elektrofiziologinis tyrimas. Medicininis šio tyrimo pavadinimas yra sukeltųjų potencialų bandymai. Egzistuoja įvairios šių bandymų rūšys, bet visi jų tiria vienos ar kelių kūno dalių reakcijas – tai gali būti regėjimo (vizualiniu būdu sukeltosios reakcijos, arba VSR), klausos (akustiniu būdu sukeltosios smegenų kamieno reakcijos, arba ASSKR) arba pažinimo funkcijos (somatosensoriniu būdu sukeltosios reakcijos, arba SSSR bei magnetiniu būdu sukeltosios reakcijos). Visi šie tyrimai susiję su žiediniu akies refleksu, kuris taip pat vadinamas „mirksėjimo“ refleksu.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai procedūra, kurią atlikus gaunami didelės skiriamosios gebos organizmo vidinių sričių vaizdai (tomogramos). Pateiktose iliustracijose matyti šios rūšies tomogramos su tipiškais IS židiniais smegenų kamiene arba aplink galvos smegenų skilvelius.

 

Galvos smegenų „nuotrauka“

MRT labai tinka stebėti minkštųjų audinių struktūras, pavyzdžiui, galvos ar nugaros smegenis. Atliekant MRT nenaudojami rentgeno spinduliai, o matuojama audinio reakcija į stiprų magnetinį lauką. Išmatuoti parametrai patenka į kompiuterį, kuris paverčia juos tomogramomis arba skenogramomis. Šiuo metodu įmanoma nustatyti centrinės nervų sistemos plokšteles bei gauti informaciją apie šių plokštelių lokalizaciją ir dydį.

MRT tyrimo metu paciento paprašoma atsigulti ant nugaros ant specialaus pagrindo, kuris įstumiamas į siaurą tyrimo tunelį su labai stipriais magnetiniais laukais. Procedūra gali būti triukšminga, bet ji beskausmė. Naujų židinių nustatymas

MRT padeda nustatyti tiek naujus, aktyvius uždegiminius židinius (ligos zonas) , tiek senas, sukietėjusias plokšteles. Kad būtų lengviau atskirti naujus ir senus židinius, į veną sušvirkščiama kontrastinės medžiagos – gadolinio.

Išsėtinės sklerozės simptomų nustatymas

MRT yra pats svarbiausias paraklinikinis tyrimas, naudojamas patvirtinti IS. MRT padeda gydytojams anksčiau ir tiksliau diagnozuoti IS. Nepaisant to, yra įmanoma nustatyti IS remiantis vien tik MRT rezultatais. Kitos ligos gali sukelti MRT pakitimus, panašius į pokyčius dėl IS. Retais atvejais tipiški MRT rezultatai gali būti nustatomi netgi nesergantiems žmonėms.

Išsėtinės sklerozės eigos vertinimas

MRT yra nepaprastai naudinga vertinant IS eigą. MRT tyrimo metu nustatomų pažeidimų skaičius ir apimtis susijusi su ligos aktyvumu. Pakartotiniai MRT tyrimai fiksuoja ilgalaikę ligos eigą ir kartu su klinikiniais kriterijais padeda nustatyti tinkamiausios rūšies ilgalaikį gydymą.

Egzistuoja du pagrindiniai MRT tipai:

• T1 vertinimu pagrįstos tomogramos: jos rodo naujus aktyvius pažeidimus ir uždegimo vietas;
• T2 vertinimu pagrįstos tomogramos: jos rodo visus – aktyvius ir neaktyvius pažeidimus, ir jų bendrą apimtį, vadinamą „pažeidimų sunkumu“. T2 tomogramos rodo IS pažeistų galvos smegenų audinių tūrį. Idealiu atveju siekiant gauti išsamesnį vaizdą apie ligos aktyvumą naudojami ir T1 ir T2 vertinimu pagrįstos tomogramos.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomografija yra specialus rentgenologinis galvos tyrimas. Ja cerebrines (galvos smegenų) struktūras ir bet kuriuos galvos smegenų pokyčius galima pamatyti tada, kai vaizdai apdorojami pasitelkus tam tikrą kompiuterinę metodiką. Naudojami spinduliai nedaug skiriasi nuo spindulių, naudojamų rentgenologijoje, pavyzdžiui, peršviesti krūtinės ląstą. Kompiuterinė tomografija naudinga gydytojams, kurie stengiasi atmesti IS arba kitas galimas simptomų priežastis.

Sukeltųjų potencialų tyrimai

Registruojant sukeltąsias reakcijas (jūsų organizmo reakciją į išorinius stimulus) įmanoma patvirtinti informacijos perdavimo nervų sistema vėlavimą arba sutrikimą, kuriuos IS atveju sukelia mielininio dangalo, užtikrinančio nervų izoliacija, pažeidimas. Šioje iliustracijoje pavaizduotas įprastas sukeltųjų potencialų bandymas: naudojama stimulų ritė ir magnetinis laukas aplink galvą.

 

Sukeltosios reakcijos padeda įvertinti išsėtinės sklerozės eigą

Sukeltosios reakcijos yra svarbios diagnozuojant IS ir vertinant šios ligos eigą. Jomis įmanoma nustatyti nervinių kelių pokyčius, kurie nesukelia aiškių simptomų ir funkcijų pablogėjimo. Nervinių kelių pokyčius pagal sukeltąsias reakcijas galima nustatyti ir tada, kai simptomai jau ilgą laiką yra remisijos būklėje arba kai jie buvo pasireiškę prieš keletą metų.

Elektrinės reakcijos (elektros potencialai) – tai įtampos žmogaus nervuose ir raumenų ląstelėse skirtumas, nustatomas per odą, pavyzdžiui, atliekant elektronistagmografijos tyrimą (EEG), t. y. diagnostinę procedūrą, kuri registruoja galvos smegenų ląstelių generuojamą elektrinį aktyvumą. Tai atliekama elektrodais, pritvirtintais prie įvairių galvos vietų; procedūra neskausminga.

Sukeltųjų potencialų bandymų tipai

„Sukeltieji potencialai“ atsiranda kaip reakcija į išorinius stimulus. Šiais bandymais matuojamas greitis, kuriuo įvairūs jutiminiai arba sensoriniai stimulai sukelia išmatuojamą galvos smegenų reakciją. Išskiriamos įvairių formų sukeltosios reakcijos:
• Vizualiai sukeltosios reakcijos padeda išmatuoti regos nervų kelių laidumą impulsams.

 

• Akustiniu būdu sukeltosios reakcijos padeda specialistui nustatyti klausos nervo, sensorinių kelių sutrikimus, taip pat smegenėlių ir įcentrinių kelių sutrikimus.

 

• Somatosensoriniu būdu sukeltosiomis reakcijomis matuojamas organizmo dalių, paprastai plaštakų ir pėdų, jautrumas lytėjimui (taktilinis jautrumas) ir jų impulsų patekimas į galvos smegenis.

 

• Magnetinės sukeltosios reakcijos skiriasi nuo anksčiau čia aptartųjų sukeltųjų reakcijų tuo, kad tiesiogiai stimuliuojamos pačios nervinės ląstelės. Paveiksle pavaizduota galvos nervų ląstelių stimuliacija magnetinėmis srovėmis.

 

Juosmens punkcija

Gydytojas atlieka juosmens punkciją, kad paimtų (galvos ir nugaros) smegenų (arba nugaros smegenų) skysčio. Nepaisant atnaujintos šios procedūros metodikos, dažnai į ją žiūrima su nerimu, kuris apskritai nėra pagrįstas. Kaip galima matyti diagramoje, punkcija, trunkanti vos kelias minutes, atliekama tuščiavidure adata: ji įvedama į centrinį, kitaip sakant, stuburo, kanalą tarp slankstelių kūnų nugarinių ataugų klubinių skiauterių aukštyje. Tai apsaugo nuo nugaros smegenų traumos, nes nugaros smegenys baigiasi mažiausiai 6-0 cm aukščiau. Vietinių anestetikų nereikia.

 

Smegenų skystis gali pakisti tada, kai galvos ar nugaros smegenyse vyksta uždegimas. Smegenų skystis tiriamas laboratorijoje siekiant nustatyti tam tikras charakteristikas, kitaip sakant, parametrus. Gauti duomenys padeda gydytojui nustatyti sutrikusias imunines reakcijas, vykstančias centrinėje nervų sistemoje. Sergantiesiems IS smegenų skystyje būdingas padidėjęs uždegimo ląstelių skaičius.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai naudingi įvertinant ligos eigą. Taip pat labai naudingi specialieji kraujo tyrimai ir imuninės sistemos tyrimai: juos galima naudoti IS diferenciacijai nuo kitų ligų, sukeliančių panašius į IS simptomus.

Kiti tyrimai

Akių judesių tikrinimas

Vienas iš kitų tyrimų ar tyrimo metodikų yra elektronistagmografija, arba videookulografija. Tai akies elektrinio arba vaizdų pavidalo ritmiškų judesių stebėjimas. Sergantiesiems IS normalūs akių judesiai gali sutrikti ar nusilpti dėl smegenų kamiene ir smegenėlėse vykstančios demielinizacijos. Tokiu būdu nenormali akies reakcija į stimulus (paprastai pavyzdinius modelius) padeda specialistui nustatyti regėjimo problemas.

„Mirksėjimo“ reflekso tyrimas

„Mirksėjimo“ reflekso tyrimas padeda stebėti smegenų kamieno nervinių ląstelių, dalyvaujančių šiame reflekse, funkciją. Sergantiesiems IS šios nervinės ląstelės pažeidžiamos dažnai. Refleksas sukeliamas naudojant elektrinį impulsą virš antakio, o išmatuojamas elektrodais, esančiais ant akių vokų odos. Sergantiesiems IS yra būdingas reakcijos nebuvimas ar pavėluota reakcija.

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos