Aštuntoji IStorija – Robertas Molis: planuoju gyventi šimtą metų

Robertas (34 m.) vieno renginio metu pasakė gydytojai neurologei – aš būsiu vegetaras ir užsiimsiu joga, o jus stebėkite, kaip man seksis. Joga ir vegetarizmas – jau kurį laiką pagrindiniai Roberto gydymosi komponentai. Jaučiasi jis gerai, ir pokalbio metu su šypsena veide pareiškia, kad planuoja gyventi šimtą metų.

Vaikystės gydytojas pamatė ligą

Diagnozę „išsėtinė sklerozė“ Robertas išgirdo prieš tris metus. „Diagnozavo prieš tris, tačiau pirmieji ligos simptomai buvo prieš kokius aštuonis metus. Gal net pirma ataka pavadinčiau 2002 metų nutikimą. Pamenu, važiuoju mašina, akyse staiga mirgėti pradėjo. Matau šviesoforas stovi, tačiau kokia šviesa dega – nematau. Iš karto nusukau į degalinę, pasėdėjau pusvalandį, suvalgiau ledų, nes buvo labai karšta. Galvojau, gal čia nuo karščio. Na ir praėjo. Paskui vėl nieko, tada po kelerių metų vėl panašiai užtemo“, – savo ligos pirmuosius pasireiškimus prisimena Robertas.

Jis sako, kad savijauta prastėjo, nors buvo pakankamai sunku apibrėžti, kas gi negerai. Vis dėlto vyras kreipėsi į medikus, labai sąžiningai stengėsi papasakoti jiems, kas trukdo jam jaustis gerai. Iškentėjo įvairius tyrimus, tačiau iš medikų girdėjo tik viena – tu sveikas.

„Galų gale, nusprendžiau, kad reikia pasikeisti akinius. Žiūrint į šoną vaizdas dvejindavosi. Vizito pas akių gydytoją metu teko stebėti keistą elgesį – susirinko gydytojų krūva, šnibždėjosi kažką, bet man nieko nepasakė. Ai, nusivyliau tais gydytojais. Nuvažiavau į Varėną, pas savo vaikystės gydytoją. Sakau jam, man ten Vilniuje niekas negali normaliai akinių išrašyti, gal jus galėtumėte? Ilgai jis mane apžiūrinėjo ir paskui sako – važiuok į Kauną pas neuroakulistus. Jis pasakė man, kad mano akys sveikos, bet pas mane kažkas „pravodkėj“, nervuose, negerai“, – šypsosi Robertas prisiminęs vaizdingą gydytojo paaiškinimą.

Vaikinui teko dar praverti ne vieno kabineto duris, kol jis išgirdo diagnozę.

Paieškose

Po diagnozės Robertas pusantrų metų lankėsi pas psichoterapeutą. Tą jam pasiūlė gydytojas neurologas, pridūręs, kad valstybė tokių paslaugų nekompensuoja. Robertas šiandien dėkingas psichoterapeutei už tvirtesnį ir ramesnį požiūrį į gyvenimą, ligą, save, santykius su aplinkiniais. Dabartinį gyvenimą po diagnozės jis vadina paieškomis.

„Praėjęs tą visą psichoterapiją, aš suvokiau, kad šitoje ligoje yra tiesioginis ryšys tarp to, kas vyksta tavo galvoje ir to, kas vyksta tavo kūne. Žmonės neretai save naikina ir reikia kiekvienam atrasti, kas asmeniškai jį naikina. Kartais save naikiname nusivilimu – tai į save nukreiptas pyktis.  Ką turiu omeny naikinimas? Manau, kad Dievulis sukūrė idealų organizmą. Jeigu tu gyventi nenori, tai pasąmonė tą suvokia – imunitetas ima naikinti pats save. Mintys idealiai atsikartoja kūne. Todėl aš tikiu, kad jei sugebėsiu susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis, aš gyvensiu iki šimto metų.  Ir man visai neįdomu, ką apie tai galvoja medikai“, – sako Robertas ir priduria, kad tradicine medicina netiki.

Vyras šiuo metu jokių vaistų nevartoja, nes jam pirminė progresuojanti stadija, kai medikamentai nėra skiriami. Robertas sako, kad netiki, jog medikai turi tabletę, kuri jį išgydys. „Čia yra UAB Medicina, jiems nenaudinga, kad žmonės pasveiktų. Jie uždirba pinigus iš mūsų ligų, iš skiriamų vaistų. Todėl jie netiki, kai žmogus sako, kad jaučiasi geriau, nors ir nevartoja jų vaistų“, – sako vyras.

„Teko skaityti, kad po diagnozės žmonėms iškyla minčių apie savižudybę. Nors man taip nenutiko, tačiau labai juos suprantu. Ir man yra pasakę, kad po penkerių metų gal sėdėsiu invalido vežimėlyje, o gal nugyvensiu dar 30 ir nieko man nebus. Tos prognozės nėra malonios, jos kažkaip per grubiai pateikiamos, jos ir sukelia tą šoką. Manau, tokios gydytojų visai nepasvertos (per grubiai pasakytos) ateities perspektyvos labai rimta priežastis žmogui nusivaryti iki gilios depresijos“, – įsitikinęs Robertas.

Vegetarizmas

Užklausiu Roberto, kaip išsėtinė sklerozė reiškiasi jo organizme. „Kai tik man viskas prasidėjo, aš negalėdavau išsėdėti ilgesnį laiką, pavyzdžiui, apsilankymas kinoteatre virsdavo kankinimu. Man prasidėdavo traukuliai, aš tai sulenkdavau koją, tai ištiesdavau ir visaip stengiausi patogiai atsisėsti, bet negalėdavau. Kokie tai pojūčiai? Įsivaizduok, įjungia laidus ir po truputį didina įtampą. Kyla kyla ta įtampa, ir taip sustiprėja, kad net susitraukia ramuo. Tokie traukuliai kojose išlikę iki šių dienų, tačiau jų pasireiškimą susieju su tam tikrais maisto produktais, kuriuos suvalgau. Pavyzdžiui, taip blogai mane veikia pienas. Išgeriu ir po pusvalandžio jaučiu nesmagumus kojose“, – pasakoja Robertas.

Vyras pusę metų yra vegetaras. Sako, kad savijauta nustojus valgyti mėsą, pastebimai pagerėjo. Pasak Roberto, sergančiųjų išsėtine skleroze organizmas  pažeistas, jame yra kažkoks neatitikimas normoms. „O kadangi kūnas pažeistas, jis jautresnis visiems išoriniams poveikiams. Todėl jam svarbu yra maistas, kuris į jį patenka ir mintys, kurios sukasi tame kūne“, – sako pašnekovas.

Robertas priduria, kad norėtų būti veganu, tačiau valios neužtenka. Robertas kelias savaites laikėsi veganiškos mitybos. Tą jis nusprendė perskaitęs vieną knygą, kurios autorius aprašė savo tyrimą. Jis tyrė dvi grupes žiurkių. Vienos buvo maitinamos 30 proc. gyvulinės kilmės baltymų, kitų mityboje buvo tik 5 proc. gyvulinės kilmės baltymų. Tos žiurkės, kurios valgė mėsą, jos sirgo vėžiu, diabetu ir daugybę kitų ligų. O tos, kurios praktiškai negavo mėsos, buvo sveikos. Kai tiriamųjų žiurkių grupėms dieta buvo apkeista, susikeisdavo ir jų sveikatos būklė. Sergančiųjų ligos nustodavo vystytis, sveikąsias užpuldavo sveikatos sutrikimai.

„Kai perskaičiau tą knygą man buvo daug problemų su skrandžiu, su tais kojų traukuliais. Ir aš gal 2-3 savaites pabuvau veganu. Kol aš laikiausi tos dietos, man visi simptomai praėjo.  Anksčiau negalėjau ant tuščio skrandžio suvalgyti apelsino, rūgštingumas iš karto pakildavo. O čia apelsiną suvalgau – iki pietų sotus. Mane nustojo pykinti, kai nustojau gerti kavą. Mečiau gerti kavą ir po trijų savaičių man prasidėjo detoksikacija, taip galvą pradėjo skaudėti, žiūriu į kavą ir galvoju – išgersiu ir dings skausmas. Tačiau atsilaikiau. Kai manęs klausia, kas yra veganas, atsakau, kad tai žmogus, kuris valgo tai, kas užaugo saulėje ir darbščios žmogaus rankos to nespėjo sugadinti“, – šypsosi Robertas.

Vėliau jis perskaitė apie dar vieną tyrimą, kuris buvo atliktas Kinijoje. „Kinijoje yra virš 80 regionų. Buvo pastebėta, kad viename regione yra labai didelis sergamumas onkologinis ligomis. Pradėjo aiškintis, kodėl, tyrė jų maistą. Pasirodo, jų valgomose daržovėse nitritai, nitratai, pesticidai normas viršija 3-4 šimtus kartų. Tačiau kai kurie tame regione neserga, gal kokie 10 proc. Pasirodo, tie nesergantys nevalgo mėsos, nes vargingai gyvena, neįperka. Paskui ėmė aiškintis, pasitelkę klinikinius tyrimus. Pasirodo, kai tu valgai mėsą, gauni tokios pačios kilmės baltymą kaip ir tu pats esi. Tas baltymas suveikia kaip katalizatorius tavo kūno ląstelėms įsisavinant visokius nitratus, nitritus ir t.t. Tačiau valgant tik augalinės kilmės maistą, organizmas apsisaugo nuo tų chemikalų, nes jų paprasčiausiai neįsisavina, neturi organizmą klaidinančio mėsos baltymo“, – pasakoja Robertas.

Vyras sako, kad pasitikrinti savo mitybos ir savijautos ryšį labai lengva. Tereikia atidžiau įsiklausyti į savo kūną. Robertas jau žino savo galvos skausmų priežastis – saldainiai, batonas. Jis tiki, kad pakeista mityba gali padėti jam atstatyti jo organizme įvykusius pokyčius, nors ir suvokia, kad medikai to niekada nepripažins. „Tačiau man neįdomi jų nuomonė. Juk tai mano kūnas, mano gyvenimas ir man tai yra svarbiausia. Kad aš jausčiausi gerai, kad su manimi būtų gera mano šeimai, žmonai, dukrytėms. Tai yra svarbiausia, o ne oficialios medicinos nuomonė apie mano ligos eigą ir tuo labiau jų prognozės“, – sako Robertas.

Joga

„Kur matau savo ateitį? Planuoju gyventi šimtą metų ir toks mano sprendimas atsirado pradėjus prieš metus praktikuoti jogą. Mano ieškojimų esmė – kaip kas veikia mano organizmą. Tad ir į jogą užsukau ieškodamas teigiamo poveikio savo savijautai. Jogos poveikis yra atominis. Man dažnai svaigsta galva ir dabar jaučiuosi kaip alaus bokalą išgėręs. Po jogos užsiėmimų atsisėdu į mašiną ir suvokiu, kad nėra galvos svaigimo, matau kiekvieną duobelę, kiekvieną pėstįjį, kaip kažkada prieš dešimt metų – regėjimo aštrumas, reakcija, viskas atsigavę. Po kelių dienų tas efektas prigesta, tai nueini vėl ir vėl toks pat geras jausmas“, – Robertas pradeda pokalbį apie jogą.

Jis pamena laikus, kai kažką miglotai žinojo apie jogą ir visiems tvirtino, kad jam tai labai įdomu, nors nebuvo į rankas paėmęs nei vienos knygos. „Galvoju, kad gal organizmas ir davė man tokią situaciją – ligą – kai aš turiu daugiau laiko, kai pagaliau noriu suvokti, kas tai yra ir dabar aš skaitau ir domiuosi“, – šypsosi Robertas.

Vyras sako, kad apie jogą visuomenėje yra daug neteisingų įsitikinimų. Jis juokiasi – dėl užsiėmimų joga keisti tikėjimo tikrai nereikia. Nors prisipažįsta, kad iki šiol daugelis sureaguoja, kai jis pasako, jog yra vegetaras ir užsiima joga. „Susilaukiu patarimų ir dėl mitybos, ir kritikos jogai. Visi nori išgelbėti vegetarą, kuris, daugelio nuomone, kažkaip ne taip gyvena“, – juokiasi Robertas.

Jis sako, kad nesiklauso kritikuojančių jogą, nes tai viena seniausių mankštinimosi sistemų ir daugelyje šiuolaikinių mankštų jogos pratimai sudaro pagrindą. „Sergantiems išsėtine skleroze reikia nuraminti galvą. Mūsų atveju, pagrindinė problema yra galvoje. Todėl joga mums labai tinka, nes ji nuramina įsiaudrinusį protą. Jei savaitę nieko nedarau, nei namie, nei kažkur einu, tai pradedu jaustis apsunkęs, kaip maišas. Sporto klube ar net kineziterapeuto užsiėmimuose yra blaškantys dalykai – aktyvi muzika, aplinkui vaikštantys žmonės ir pan.  Darydamas judesį turi susikaupti ir daryti tik tą judesį. Kai tu galvoji apie atliekamą judesį, tik tada smegenyse atsikuria nutrūkę ryšiai“, – jogos privalumus vardija Robertas.

Ir priduria, kad joga – tai labai plati sąvoka. „Gyvenime visuomet yra milijonai kelių. Man tą padėjo suprasti būtent joga. Ir smagiausia, kad tie keliai tavo – visi. Pasirink, kuriuo eiti. Ar nori būti atsiskyrėlis, ar nori gyventi su žmonėmis, gyventi geriau, darniau“, – sako pašnekovas.

Todėl vyras neseniai pradėjo lankyti ir meditacijos užsiėmimus. Robertas pasakoja įspūdžius iš vienos savo meditacijų: „Reikėjo įsivaizduoti, kad sėdi sau kažkur ant kalniuko, stebi apačioje išsidriekusį miestelį ir tolumoje pradedi matyti, kad link tavęs artėja žmogelis. Jis taip lėtai eina link tavęs, tu jį stebi. Kai jis prieina, pasirodo, tu jam gali užduoti vieną klausimą, kuris tave labai neramina. Ir jis kažką atsako. Aš jo paklausiau – sakau, neturiu kažkokio reikšmingo klausimo, nieko nežinau, gal pasakyk, kokia mano paskirtis? Jis man atsako – gerai, kad tu esi. Vėliau meditacijų vedantysis pasakė, kad tas žmogelis – tai tavo tikrasis aš. Tas atsakymas mane sukrėtė.“

Apie ligą

„Praėjus metams ar dviem po diagnozės, pradėjau dėkoti Dievui, kad jis man davė tokią ligą. Nes aš supratau, kad neteisingai gvyenau savo ir kitų atžvilgiu. Labiausiai savo atžvilgiu. Kai praėjau psichoterapiją, aš pradėjau viską kitaip vertinti. Žmona, kol nežinom mano diagnozės, nesuvokė mano elgesio. Ji pradėjo manęs nesuprasti – jaunas, „sveikas” vyras, o amžinai nieko nenori, amžinai pavargęs. Jai susidarė įspūdis, kad man su ja neįdomu, o aš jaučiausi iš tikrųjų blogai. Sužinojus diagnozę, atsirado daugiau supratimo ir informacijos, kaip gyventi, ko galima vienam iš kito tikėtis ir tai labai padėjo. Šiandien turiu idealią šeimą – nuostabią žmoną ir puikius vaikus. Ir džiaugiuosi, kad esu gyvas. Jeigu nebūtų man diagnozavę išsėtinės sklerozės, gal nebūčiau gyvas dėl kitų priežasčių. Gal Dievas suvokęs, kad negyvenu taip, kaip turėčiau, suteikė man kitą kryptį. Aš gyvenau ne taip ir ne ten, kur turėčiau. Jis davęs diagnozę nepateikė man instrukcijos, kaip turi būti teisingai. Todėl aš dabar esu paieškų kelyje, aš stengiuosi suvokti, kaip turi būti teisingai“, – svarsto Robertas.

Jis sako, kad visi turime išmokti svajoti ir nebijoti tą daryti.  „Liga yra puikus vedlys, ji neleidžia nukrypti nuo kelio. Nuo kelio vedančio į sveikatą, laimę, darnius santykius. Reikia koncentruotis į veiksmą, svajonę ir jų įgyvendinimą, o ne į ligą. Liga pati pasitraukia, kai nesusikoncentruoji tik į ją. Kai bus duota komanda pasąmonei, tikslą pasieksi. Ir kam tai rūpi, kad tavo viena koja silpnesnė. Tai sunkus darbas nesusikoncentruoti tik į ligą, tam padeda joga, meditacija. Mėsos atsisakymas suteikia minčių lengvumą. Bandau plėsti savo akiratį. Gyvenimo tiesa yra viena,  tik keliai iki jos yra labai skirtingi. Kai savo gyvenimo keliu eidamas pradedi tolti nuo „Gyvenimo tiesos” prasideda nesėkmės, įvairios ligos ir t.t. Pasukus vėl link jos, nesėkmės  ir ligos pradeda trauktis. Tačiau kelių į „Gyvenimo tiesą“ yra milijonai ir visi jie tavo“, – sako Robertas.

Daiva Ausėnaitė

This entry was posted in Visos istorijos. Bookmark the permalink.