Naujienos

Dar kartą, tačiau kiek naujai, dalinamės informacija apie sportą

 Artėjant šaltajam metų sezonui, kiekvienas iš mūsų, nori to, ar ne, ima ir aptingsta. Kartais sunku prisiversti ne tik atlikti kasdienius darbus, ką jau kalbėti apie kūno mankštą! Kad IS - ne priežastis vengti sporto - turbūt irgi ne kartą esate girdėję, o mes dar kartą patvirtinsime, kad tai - tikra tiesa.


Mankštinimasis daug teigiamo poveikio turi kiekvienam (sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, didina raumenų masę ir pan.), tačiau tyrimais įrodyta, jog mankšta ypatingą poveikį daro ir sergantiems IS:
•    Sumažina riziką susirgti depresija
•    Sumažina dėl ligos patiriamą nuovargį
•    Pagerina kognityvines funkcijas
Pažymėtina, jog mankštinimasis sergantiems IS apskritai padidina bendrą paros aktyvumo lygį, funkcinį pajėgumą ir pusiausvyrą. Visa tai lemia ir geresnę gyvenimo kokybę.


Mankštos terapija yra įprastai suprantama kaip „individualiai sudarytas pratimų planas, padėsiantis pagerinti sveikatos būklę bei stabdyti ligos progresavimą“. Dažniausiai tokią terapiją paskiria gydantis gydytojas, o sudaro fizioterapeutas ar kitas atsakingas asmuo.


Viskas skamba tikrai girdėta, tačiau jei paklaustume, kiek iš jūsų šiuo metu užsiima mankštos terapija, greičiausiai neišvystume daug rankų. Tiesa, stebėtis nereikėtų. Pvz., tyrimais įrodyta, jog tik 20 proc. bendros Amerikos populiacijos per savaitę gauna 150 minučių rekomenduotinos normalaus intensyvumo fizinės veiklos. Jei kalbėtume apie sergančiuosius IS, šis skaičius būtų dar žemesnis.

Taigi klausimas paprastas - kodėl gi mes nesimankštiname? Sergantieji IS gali turėti savų, su liga susijusių priežasčių, tačiau tyrėjas Robertas W. Motl, pristatęs savo pranešimą ECTRIMS 2013 konferencijoje, mano turįs atsakymą.


Dr. Motl priminė, jog treniruočių plano nesilaiko ne tik sergantieji IS. Daugiau kaip 50 proc. suaugusiųjų praėjus 3 mėnesiams nebesilaiko tikslaus mankštos plano, o po 6 mėnesių net 75 proc. žmonių būna išvis nustoję sportuoti.


Daktaras turi patarimų, kaip tokio atkryčio išvengti: vietoj to, jog per prievartą stengtumėmės laikytis treniruočių programos, siūloma verčiau pagalvoti, kaip kuo daugiau fizinių pratimų įtraukti į kasdienę savo veiklą. Namų ruoša iš esmės turi tokį patį efektą kaip ir mankštinimasis pagal planą. Kitais žodžiais tariant, 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio darbo sesija per dieną (pvz., darbas sode, automobilio plovimas, namų tvarkymas, siurbimas) gali būti tokia pati veiksminga kaip ir 30 minučių mankštinimosi sesija.


Be naujoviško požiūrio, kaip gauti rekomenduojamą paros fizinio aktyvumo normą, Dr. Motl taip pat tyrinėjo ir socialinės kognityvinės teorijos efektą, kuris remiasi savarankiško gebėjimo atlikti veiksmus suvokimu. Kitaip tariant, asmuo bus žymiai labiau linkęs kažko imtis, jeigu jis tikės, jog GALI tai įgyvendinti. Dr. Motl šią teoriją išbandė ir praktiškai su sergančiaisiais IS. Po trijų mėnesių stebėjimų paaiškėjo, jog sergantieji, kurie tikėjo savo gebėjimais, daugiau mankštinosi, dėjo daugiau pastangų ir bandomojo periodo pabaigoje jautėsi geriau, nei ta grupė, kuri savo galimybėmis netikėjo.


Taigi belieka bandyti teoriją paversti praktika. Jeigu nesiseka laikytis mankštos plano, išbandykite ir čia siūlomas idėjas. Daugiau apie ruošos darbus kaip mankštos alternatyvą galite pasiskaityti ir šioje nuorodoje:

http://lsveikata.lt/gera-savijauta/mankstos-alternatyva-ruosos-darbai-157


O tiems, kam sportuoti reikia priminti, tą ir darome. Mūsų skyrelyje rasite pratimus, kuriuos dar ir dar galite pakartoti ir prisidėti prie savo geresnės savijautos!


http://www.islangas.lt/patarimai-sergantiems/kineziterapija.html

Parengta pagal misconnection.org
 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos