Naujienos

ISlangas.lt klausia: Ar laisvalaikis tapo prabanga?

Ar laisvalaikis tapo prabanga?


Egzistuoja daug sudėtingų veiksnių, galinčių daryti įtaką individo gebėjimui kovoti su tokia ilgalaike neurologine liga kaip, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė (IS). Pavieniai atvejai rodo, kad IS sergantys žmonės, kurie išsaugo laisvalaikio interesus arba veiklą, dažnai pasirodo gebantys efektyviau valdyti savo būklę. Nepaisant to, sveikatos priežiūros specialistai dažnai nepastebi arba nepabrėžia laisvalaikio užsiėmimų gydomojo potencialo. IS specialistė ir ergoterapeutė Alison Johnson tyrinėja, kaip tarpusavyje siejasi dalyvavimas laisvalaikio veikloje ir geresni IS sergančių žmonių sveikatos rezultatai.


Laisvalaikio apibrėžimas


Sudėtinga apibrėžti, kas yra laisvalaikis. Kas vienam asmeniui yra laisvalaikis, kitiems gali atrodyti darbas arba priemonė išsaugoti sveikatą. Abstrakčiąja šio žodžio prasme, laisvalaikis apibrėžiamas kaip „užsiėmimai, sukeliantys tikrą pasitenkinimą ir duodantys gyvenimui daugiau prasmės bei teikiantys malonumą“, o ergoterapijos kontekste, kaip teigė vienas tyrėjas, „laisvalaikio veikla nei gydo, nei šalina lėtinių sveikatos problemų poveikį, tačiau turi potencialą keisti daugelio individų gyvenimo kokybę“.
Per pastaruosius 30 metų įvyko žymus poslinkis nuo laisvalaikio, kaip atskiros veiklos idėjos, prie susitelkimo į „laisvalaikio patirtį“, kuri labiau susijusi su proto būsena. Mokslinių tyrimų objektu tapo šios laisvalaikio savybės: laisvė rinktis, malonūs jausmai, laiko nejutimas arba visiškas pasinėrimas, gero gyvenimo suvokimas, spontaniškumas, tikras pasitenkinimas ir džiaugsmas.


Laisvalaikis ir ergoterapija


Ergoterapijos požiūriu veiklos paprastai yra skirstomos į savipagalbos, našumo arba laisvalaikio veiklas. Tokios klasifikavimo sistemos kritikai tvirtina, kad tai yra ne linijinė klasifikavimo sistema, o hierarchija, atspindinti fiziškai nepriklausomų, turinčių darbą teoretikų vertybes ir prioritetus.
Nors pripažįstama, kad laisvalaikis yra viena pagrindinių ergoterapijos sąvokų, praktiškai laisvalaikis dažnai laikomas prabanga. To rezultatas – daugiau dėmesio skiriama savipagalbos bei našumo veiklai, o terapinis laisvalaikio potencialas iš esmės lieka nepastebėtas ir neištirtas.
Viena tyrėjų grupė tyrinėjo ergoterapijos specialistų praktiką įvairiose situacijose ir priėjo prie išvados, kad terapeutų laisvalaikio vertinimo dažnumas gerokai priklausė nuo to, kiek vertės jie teikė laisvalaikiui ergoterapijos praktikoje. Įdomu tai, kad terapeutai, dirbantys psichosocialinėse srityse,  laisvalaikį vertino žymiai labiau negu tie, kurie dirba fizinės veiklos srityse.


IS ir laisvalaikis


Nors yra daug literatūros, kurioje pritariama, kad fizinė veikla padeda pagerinti IS sergančių žmonių gyvenimo kokybę, išsami literatūros paieška patvirtino, kad šiuo metu yra labai mažai tyrimų, skirtų būtent laisvalaikiui ir IS. Svarbu atskirti fizinę veiklą nuo laisvalaikio; fizinė veikla nėra būtinai visiems malonus pomėgis, ligai progresuojant, ja užsiimti gali būti vis sunkiau. Be to, malonumas yra svarbiausias laisvalaikio rezultatas, o pagerėjęs bendras ligos valdymas paprastai yra menkiau suvokiamas, bet vis dėlto sveikintinas rezultatas.   
Nors akivaizdžiai trūksta mokslinių tyrimų dėmesio laisvalaikiui, platesnė literatūros paieška atskleidė, kad keletas IS ir gyvenimo kokybės tyrimų nurodė laisvalaikį kaip vieną  sveikatos ir gerovės sudedamųjų dalių. Ypač įdomus yra vienas kokybinis moterų, sirgusių lėtine liga ir dalyvavusių meno užsiėmimuose, tyrimas; trys iš jų sirgo IS. Tyrimas parodė, kad ši veikla gali būti teigiamo tapatumo šaltinis, net ir tuo atveju, jeigu individai anksčiau savo gyvenime neužsiėmė menu reguliariai.


Dalyvavimą laisvalaikio veikloje lemia daug veiksnių


Dalyvavimą laisvalaikio veikloje lemia daug veiksnių, tarp jų – amžius, tėvystė, kultūra, išsilavinimas, aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Keičiasi individas – keičiasi ir laisvalaikio veikla bei pomėgiai. Yorkstonas pasiūlė naudingą modelį kelti veiksnių, susijusių su IS sergančių žmonių dalyvavimu, hipotezėms ir visai neseniai nustatė, kad saviveiksmingumas yra ypač išskirtinis kintamasis.


Sveikata ir laisvalaikis


Laisvalaikis dažnai laikomas potencialiu įveikos mechanizmu prasidėjus ligai ar negaliai ir, manoma, daro įtaką įvairiais būdais, pavyzdžiui: atitraukia dėmesį, kelia optimizmą, atkuria įvarius savojo „aš“ aspektus, suteikia prasmingus tikslus ir skatina asmeninį tobulėjimą.


Be to, mokslininkai pripažino laisvalaikio vaidmenį palengvinant neurologinėmis ligomis sergančių žmonių reabilitaciją. Vienas jų pasiūlė teorinį pagrindą, sujungiantį tris pagrindines laisvalaikio formas, vadinamąjį rimtą, atsitiktinį ir projektuojamą laisvalaikį, ir atkreipė dėmesį į jo, kaip priemonės specialistams, dirbantiems neurologinės reabilitacijos srityje, naudingumą. Rimtas laisvalaikis skiriasi nuo atsitiktinio laisvalaikio: pastarasis yra laikomas svarbiu gyvenimo dalyku, tačiau ne tokiu, kuris skatintų asmeninį tobulėjimą. Rimtas laisvalaikis turi daug savybių, kurios būdingos ir darbui. Rimtas laisvalaikis reikalauja atkaklumo ir mokymosi, jį skatina saviraiškos poreikis.


Hutchinsonas ir Kleiberis išnagrinėjo būdus, kuriais atsitiktinis laisvalaikis gali prisidėti prie sveikatos ir gerovės, ypač reaguojant į stresą keliančias gyvenimo aplinkybes: „Ėjimas pasivaikščioti į mišką. Lengvo filmo žiūrėjimas penktadienio vakarą po įtemptos savaitės, praėjusios tenkinant šeimos poreikius ir atliekant užduotis darbe. Dėlionės dėliojimas. Retkarčiais – amerikietiškojo biliardo partija su draugais.“


Jie teigia, kad atsitiktinis laisvalaikis nereikalauja didelių emocinių, pažintinių ar fizinių pastangų, tačiau yra labiausiai vertintinas dėl galimybės suteikti žmonėms laikiną atgaivą nuo stresą keliančių dalykų. Atsitiktinis laisvalaikis dažnai yra pozityvus prasiblaškymas. Be to, galimybė užsiimti šia gana įprastine veikla suteikia malonaus laukimo jausmą, kuris gali padėti asmeniui išgyventi sunkų metą. Trumpos džiaugsmingos patirties nauda gali išlikti ilgiau nei pats jos momentas ir padidinti tikėjimą, kad taip galima suvaldyti savo gyvenime patiriamą stresą.


Taigi, visa esama literatūra laisvalaikio ir sveikatos tema pritaria nuomonei, kad laisvalaikis gali būti priemonė įveikti lėtinę ligą, prisitaikyti prie jos, o kartais, nepaisant jos, ir asmeniškai tobulėti. Tačiau tam, kad būtų pripažintas visas jo gydomasis potencialas, reikia pakeisti požiūrį į laisvalaikį ir nelaikyti jo vien tik privilegija. Tikimasi, kad mokslinis tyrimas, pažymėjęs, jog laisvalaikis yra esminis individo gyvenimo kokybės kintamasis, paskatins keisti požiūrį ir padės kilstelėti jį į aukštesnę žmogaus vietą gyvenime.

Informacija parengta pagal portalo http://www.mstrust.org.uk pateiktą informaciją
 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos