Naujienos

Islangas.lt pataria: Kaip šeimos nariams pranešti apie išsėtinę sklerozę

Čia rasite patarimų, padėsiančių artimiausiems žmonėms pranešti, jog Jums diadnozuota išsėtinė sklerozė

„Bet kam pasakyti, kad jis serga IS - tai lygiai tas pats, kaip pranešti bet kokią kitą nelabai gerą žinią (pvz. apie netektį, praradimus, nelaimes) ir t.t. Tiesiog įsivaizduokite, kad Jums reikia žmogui pasakyti, jog jį atleido iš darbo, jo namas sudegė, jis neteko artimojo - patys pagalvokite, kaip jūs tai padarytumėte.Čia nėra kažkokio išskirtinumo ar sureikšminimo“,- teigia Dr. Rytis Leonavičius.

Kaip pasakyti savo antrai pusei?



Jei turite antrą pusę, išsėtinė sklerozė paveiks jo/jos gyvenimą ne mažiau nei Jūsų. Tai gali būti labai sunku Jums abiems ir Jūsų partneriui/ei gali reikėti ne mažiau paramos nei Jums.

Pirmiausiai įsisąmoninkite, jog šiai žiniai priimti Jūsų partneriui/ei prireiks laiko. Jei jam/jai pranešėte po kurio laiko nuo diagnozės, prisiminkite, kiek užtruko, kol pats susitaikėte su liga. Jei IS Jums diagnozavo ką tik, greičiausiai dar daug ką turėsite suvokti ir pakelti, kol galėsite su savo antra puse pasidalinti nerimu ir baimėmis.

Apie pranešimą antrai pusei galvokite kaip apie diskusijos pradžią – po to dar labai daug reikės išsiaiškinti ir drauge aptarti.

Atsiminkite, kad negalite nuspėti ateities. Visuose santykiuose būna pakilimų ir nuopuolių ir išsiskyrimo ar likimo kartu priežasčių gali būti daugybė. Visais atvejais poroje svarbiausia ir gyvybiškai svarbu – kalbėtis ir suprasti vienam kitą.

Kaip pasakyti tėvams?

Tėvų liūdesys ir rūpestis, sužinojus apie Jūsų ligą, yra visiškai natūrali reakcija. Kaip bebūtų, tėvai visą gyvenimą rūpinasi savo vaikais, net jiems seniai suaugus.

Sergantieji išsėtine skleroze dažnai pasakoja, jog sužinoję jų diagnozę tėvai imdavo kaltinti save, galvodami, kad šią ligą kažkokiu būdu savo vaikams „perdavė“. Pasistenkite aprūpinti tėvus informacija apie ligą ir duoti laiko ją įsisavinti ir suprasti. Būkite pasirengę atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus, padiskutuoti, būkite jautrūs jų jausmams.

Kaip pasakyti vaikams?



Daugelis susirgusių IS jaudinasi, kaip apie tai pasakyti vaikams ir kaip jie priims šią žinią. Jūs geriausiai žinote kaip, kada ir kiek papasakoti savo vaikams, tačiau jiems natūraliai kils klausimų, įvairių jausmų ir rūpesčių. Paskatinkite vaiką su Jumis viskuo pasidalinti. Atminkite, kad vaikai gali būti daug lankstesni ir lengviau priimti gyvenimo pokyčius nei daugelis suaugusiųjų.

Kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į šias naujienas, bet dažniausiai vaikai nerimauja, kad:

•    jie kalti dėl IS;
•    jie užsikrės IS.

Tai sukelia vaikams labai daug nerimo.

Vaikų psichologai pataria, kada ir kaip geriausiai vaikui pranešti apie ligą:

•    Pasirinkite tokį dienos laiką, kai vaikas nepavargęs ir neišsiblaškęs.
•    Įsitikinkite, kad galėsite žiūrėti jam į akis ir stebėti jo reakciją (pokalbis mašinoje – netinkamas!).
•    Nuteikite jį pokalbiui: „mums reikia pasikalbėti apie kai ką svarbaus“.
•    Nebūtina papasakoti visko iš karto – pasakykite pagrindinius faktus, o tada leiskite klausti.
•    Visada galite atsakyti: „nežinau, bet pasistengsiu išsiaiškinti“.
•    Naudokite medicininius terminus ir juos paaiškinkite. Parodykite pasitikėjimą gydytojais ir viltį gyventi normalų gyvenimą.
•    Paaiškinkite, kaip IS pakeis vaiko kasdienybę (jei pakeis).
•    Karts nuo karto įsitikinkite, kad vaikas viską supranta ir jaučia Jūsų palaikymą.

Kaip pasakyti mažiems vaikams?

Visai mažiems vaikams kažin, ar verta, specialiai pranešti apie ligą, bet svarbu atsakyti į visus jų klausimus, kai tik jie kyla. Instinktyviai vaikai jaučia, jog kažkas yra negerai ir kad Jūs jaudinatės. Jūs turite tai žinoti ir stebėti jų elgesio pokyčius. Tiesa vargu ar bus tokia bauginanti kaip jų baimės.

Kaip pasakyti vyresniems vaikams?

Vyresniems vaikams ir paaugliams būtina pranešti apie ligą, bet atsargiai. Net jei jie reaguos itin ramiai ar net abejingai, dauguma jų iš tiesų bus labai stipriai sunerimę. Jiems galima padėti suteikiant informacijos, atvirai kalbantis.

Paaugliai nori būti vertinami kaip suaugusieji ir, jei neleiste jiems dalyvauti svarbių šeimos problemų sprendime, jie gali pasijausti įžeisti ir atstumti, dėl to imti maištauti. Tačiau, jei juos padrąsinsite padėti ir bendradarbiauti, jie gali tapti stebėtinai subrendę ir pilni stiprybės. Savo rūpesčius pasilikę tik sau vaikų nuo nerimo tikrai neapsaugosite.

Anot Dr. Ryčio Leonavičiaus, visada geriau suprasti situaciją padeda žinios. „Paskaitykite apie IS, pabendraukite su kitais šią problemą turinčiais asmenimis, jų artimaisiais, panaršykite internete. Kuo daugiau žinosite, tuo lengviau valdysite situaciją“, - dalinasi patarimais daktaras.


Informacija parengta pagal „MS-gateway“ ir „Multiple sclerosis society“ informaciją

Komentavo Dr. Rytis Leonavičius

                
 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos