Naujienos

Islangas pataria: emocijų ir nuotaikų kaitos valdymas sergant išsėtine skleroze I dalis

Išsėtinė sklerozė turi įtakos ne tik fizinei sergančiojo būklei, bet ir psichinei sveikatai. Žinia apie nepagydomą ir nenuspėjamą ligą dideliai daliai žmonių sukelia naujų emocinių išgyvenimų. Emocinės sveikatos būklei įtakos turi ir tokie veiksniai kaip greitas gyvenimo būdas, didelis darbo krūvis, rūpinimasis šeima. Atsiradus ligai, šių išorinių veiksnių poveikis tik dar labiau sustiprėja. Nerimas, liūdesys ir stresas - tai pirmieji jausmai, kurie lydi neseniai apie savo ligą sužinojusį žmogų. Tačiau net praėjus šoko būsenai po nustatytos diagnozės, kasdieniai iššūkiai, susiję su ligos pasireiškimu ir jos valdymu, gali suteikti nemažai įtampos ir neigiamų jausmų.Todėl, patyrus ligos sukeliamas neigiamas emocijas, būtina žinoti, kas padėtų jas suvaldyti.




Sielvartas ir liūdesys. Chroniškos ligos diagnozavimas ir suvokimas, jog su ja reikės kovoti visą gyvenimą, sukelia liūdesį. Tai yra visiškai natūralus ir suprantamas žmogiškosios prigimties reiškinys. Sielvartas gali išnykti su laiku - susitaikius su žinia bei išmokus valdyti jos simptomus, tačiau kartais jis gali tapti intensyvesnis nei buvo ligos diagnozavimo pradžioje. Taip atsitinka tada, kai liga pradeda nevaldomai progresuoti ir sergantysis praranda gebėjimą vaikščioti, dirbti ar užsiimti mėgstama laisvalaikio veikla. Artimųjų, kolegų, draugų bei kitų žmonių, sergančių išsėtine skleroze, pagalba bei parama gali padėti sumažinti liūdesį, kuris dažniausiai kyla iš vienatvės ir bejėgiškumo jausmo. Nuolatinis domėjimasis liga ir jos kontrole, kitų žmonių patirtis kovojant su šia liga, suteikia žinojimą ir leidžia valdyti ligą.
 


Nerimas. Gyvenant su išsėtine skleroze, kiekviena diena gali atnešti naują iššūkį, todėl tampa sunku numatyti, kokia bus ateinanti diena - ar pasireikš ligos simptomai, ar bus lengva su jais susitvarkyti, ar tai turės įtakos sergančiojo kasdienei veiklai ir užduočių atlikimui. Šis, ligą lydintis nenuspėjamumas, gali tapti nuolatinio nerimo priežastimi. Konsultacijos su išsėtinės sklerozės gydymo specialistais  ir veiksmų planas, išsėtinės sklerozės simptomams mažinti, gali padėti valdyti ligos nenuspėjamumą. Atsarginio plano turėjimas neleis pasimesti ir pasiduoti panikai esant blogoms dienoms, leis sumažinti nerimo jausmą ir užtikrins kokybišką gyvenimą.



Depresija. Depresija yra ne tik vienas iš išsėtinės sklerozės simptomų, bet ir reakcija į pačią ligą ir jos sukeliamą diskomfortą. Tai yra susiję su pokyčiais smegenyse, tačiau gali būti siejama ir su šalutiniu vaistinių preparatų poveikiu. Jeigu jaučiatės prislėgtas, būtinai apie tai informuokite savo gydytoją, nes laiku diagnozuota ir gydoma depresija yra lengviau suvaldoma ar visiškai įveikiama. Nereikėtų bijoti kreiptis konsultacijų pas psichoterapeutą, sunkesniais atvejais gali tekti naudoti vaistus nuo depresijos. Vienas iš natūralių būdų depresijai įveikti ar užkirsti kelią jos atsiradimui yra reguliarus fizinis aktyvumas. Verta pasikonsultuoti su asmeniniu treneriu ar kineziterapeutu, kurie padės sudaryti kiekvieno sveikatos būklę bei poreikius atitinkančią fizinių pratimų programą.


Informacija parengta pagal portalo www.everydayhealth.com pateiktą informaciją

 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos