Naujienos

Islangas pataria: emocijų ir nuotaikų kaitos valdymas sergant išsėtine skleroze II dalis

Kadangi išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos liga, ji sukelia pokyčius smegenų centruose, kurie tiesiogiai lemia sergančiojo jausmus ir reakciją į aplinką. Dažnai žmogus gali pradėti elgtis ir reaguoti taip, kaip anksčiau nebuvo būdinga jo charakteriui. Liūdesio ir irzlumo momentai, nekontroliuojamas juokas ar ašaros visiškai tam netinkamais momentais - normalus reiškinys sergant išsėtine skleroze. Taip pat nereikėtų pamiršti ir ligos simptomams gydyti skiriamų vaistų galimo šalutinio poveikio, kuris gali būti tiesiogiai susijęs su paciento emocinės būklės pablogėjimu bei elgesio pasikeitimais. Buvo įrodyta, kad kai kurie vaistai, vartojami nuovargiui, vienam iš pagrindinių išsėtinės sklerozės simptomų, gydyti, galėjo būti depresijos ir pasireiškusio nerimo priežastimi. Taigi. aišku viena, kad išsėtinė sklerozė gali turėti įtakos sergančiojo psichinei sveikatai įvairiais būdais. Toliau straipsnyje aptariame, su kokiomis emocijomis galite susidurti ir kaip į jas reaguoti.



Kaltė. Dažnai pasitaiko, kad išsėtine skleroze sergantys žmonės jaučiasi atsakingi dėl juos užklupusios ligos ir už tai, kad dėl ligos sukeltų fizinių ar psichinių apribojimų tampa nebepajėgūs atlikti pareigų. Dažnai atsitinka, kad ligonis negali prisidėti prie šeimos finansų kaip anksčiau, jaučiasi nepasirengęs ir neturintis pakankamai jėgų pagaminti vakarienę ar eiti į kino teatrą. Šeimos nariai nesuprasdami atsiradusių pasikeitimų gali prisidėti prie kaltės jausmo atsiradimo. Norėdami išvengti tokios situacijos atsiradimo bei suprasti sergančiojo poreikius ir jo galimybes, jie turėtų kuo daugiau sužinoti apie šią ligą, jos simptomus ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Tam gali padėti profesionalo konsultacija. Išsėtinė sklerozė turi įtakos ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų gyvenimams. Nenorėdami kitiems užkrauti ligos naštos, savo jausmais ir vykstančiais pokyčiais sergantieji nėra linkę dalintis su artimaisiais. Žinių trūkumas neleidžia jiems adekvačiai reaguoti į vykstančius pasikeitimus. Svarbu atsiminti, kad savišvieta yra ne tik sergančiojo, bet ir jo artimųjų pareiga, o dalinimasis žiniomis bei atviri pokalbiai gali palengvinti šį mokymosi procesą.



Stresas ir įtampa. Įtampa ir stresas yra neatsiejamas šiuolaikinio gyvenimo bruožas, su kuriuo susiduria beveik kiekvienas visuomenės narys. Išsėtinė sklerozė dažnai tampa padidėjusio streso priežastimi. Sergantiems šia liga dažnai iškyla klausimai apie ligos progresą, jų fizinę būklę bei kaip tai atsilieps jų ateities planams - ar jie ir toliau sugebės rūpintis vaikais ir prižiūrėti namus, ar jie ir toliau sugebės dirbti savo darbą ir kokybiškai atlikti pavestas užduotis. Nepasitikėjimas savo fizine būkle ir nuolatinis ateities kvestionavimas gali tapti streso priežastimi. Net jei žmogus yra pajėgus atlikti visas užduotis, nuolatinė įtampa ir nepasitkėjimas gali turėti pastebimos įtakos žmogaus darbingumui ir sėkmingam užduočių atlikimui. Siekiant išvengti tokių problemų yra būtinos streso valdymo praktikos - gilus kvėpavimas, muzikos klausymas, meditacija ir atsakingas veiklų planavimas, padedantis išvengti nereikalingo skubėjimo. Atradus labiausiai tinkančią streso valdymo praktiką, svarbu ją nuolatos praktikuoti tam, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas.

Pseudobulbarinis afektas arba afektinis išsijungimas - tai būsena, kai yra prarandama emocijų raiškos kontrolė. Vidutiniškai 10 procentų žmonių, sergančių išsėtine skleroze, gali susigraudinti ar pradėti nevaldomai  juoktis be jokios priežasties. Manoma, kad toks elgesys atsiranda dėl pasikeitimų smegenyse, kurie neigiamai atsiliepia sergančiojo nerviniam stabilumui. Jeigu pats ligonis ar jo artimieji pastebėjo pseudobulbarinio afekto požymius vertėtų kreiptis į gydytoją. Vaistai gali padėti sumažinti šių epizodų intensyvumą ir nevaldomi juoko ar verkimo protrūkiai gali būti sėkmingai kontroliuojami. Negydomi simptomai gali dažnėti ir turėti įtakos kitų, su emocine sveikata susijusių, neigiamų reiškinių atsiradimui.

Emocinis labilumas (nepastovumas) pasireiškia nesivaldymu bei staigia emocijų kaita. Vieną minutę žmogus gali būti laimingas ir patenkintas, o jau kitą  - rėkti ant savo artimųjų ar kolegų dėl kokios nors nepagrįstos priežasties. Dar nėra aišku ar šis emocinis nepastovumas yra susijęs su įtampa, kuri kyla iš žinojimo apie savo ligą, ar dėl su liga susijusių pasikeitimų smegenyse. Tokioje situacijoje labai svarbus tampa aplinkinių supratimas, kad pykčio priepuoliai ir nestabilumas yra susiję su liga, o ne su pačiu asmeniu ir jo “blogu” charakteriu. Sergantysis turėtų mokėti pripažinti, jog kenčia nuo emocinio labilumo ir apie tai informuoti artimuosius ir kolegas, kurie ligos pradžioje gali dar nežinoti ar nesuprasti tokių staigių emocinės būklės pokyčių. Žmogaus skleidžiamos tiek neigiamos, tiek teigiamos emocijos veikia ir aplinkinius, todėl kalbėjimas apie ligą ir jos sukeliamus simptomus bei informacijos skleidimas yra būtinas, siekiant išvengti nemalonių situacijų atsiradimo.

Emocinė išsėtinės sklerozės pusė dažnai yra nepakankamai įvertinama ar netgi užmirštama, tačiau emociniai pasikeitimai yra neišvengiama ligos dalis, todėl apie juos kalbėti yra būtina. Svarbu skirti laiko savianalizei bei pirmųjų simptomų idetifikavmui, kol jie dar nėra įsigalėję, yra lengviau įveikiami ir kontroliuojami. Bendradarbiavimas su šeimos nariais, aplinkiniais ir specialistais leis sėkmingai spręsti išsėtinės sklerozės sukeliamus iššūkius emocinei sveikatai. Svarbu suprasti, jog emocinės duobės yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria net ir išsėtine skleroze nesergantys, bet ir daug įtampos patiriantys sveiki žmonės. Dirbtinis neigiamų jausmų slopinimas ar jų slėpimas nepadės. Vienas geriausių būdų neigiamų emocijų atsiradimo prevencijoje - tai prioritetų paskirstymas. Kai gyvenimo būdo diktuojamas tempas tampa nebepakeliamas, būtina sustoti ir įvertinti ar dabartinė veikla yra nukreipta teisinga kryptimi, ar nereikėtų kažko keisti. Jei neigiamos emocijos - neišvengiamos, efektyviausias būdas jas kontroliuoti yra savęs stebėjimas bei aiškus savo emocinės būsenos įvardinimas. Psichologinių sunkumų pripažinimas leis apie tai atvirai ir nuoširdžiai išsipasakoti artimiesiems ir kolegoms. Žinojimas ir supratimas padės išvengti nemalonių situacijų bei leis laiku suteikti reikiamą pagalbą.


Informacija parengta pagal portalo www.everydayhealth.com pateiktą informaciją
 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos