Naujienos

Išsėtinė sklerozė ir rūkymas: komentuoja VUL Santariškių klinikų IS centro vadovė Rasa Kizlaitienė

Išsėtinė sklerozė dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms: dvidešimtmečiams, trisdešimtmečiams. Ši autoimuninė liga pažeidžia galvos ir nugaros smegenis bei nervų sistemą. Kokios yra šios luošinančios ligos priežastys, deja, nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog aplinkos veiksniai, tokie kaip virusai ir kitos infekcijos, daro didžiausia įtaka ligos atsiradimui. Yra galimybė, jog vienas iš dažniausių aplinkos veiksnių, iššaukiantis išsėtinės sklerozės atsiradimą, yra rūkymas.

Norėdami išsiaiškinti, ar rūkymas turi rizikos iššaukti išsėtinės sklerozės atsiradimą, tyrėjai atliko išsamų tyrimą Norvegijoje, kurio metu buvo anonimiškai apklausti 22 312 žmonės nuo 40 iki 47 metų. Tyrimo dalyviams buvo atlikta medicininė apžiūra ir duota anketa, kurioje reikėjo nurodyti amžių, kada respondentas pradėjo rūkyti ir kokie yra jo rūkymo įpročiai. 

Iš apklaustųjų, 87 žmonės diagnozuoti išsėtine skleroze. Tyrimo duomenimis, visi sergantys išsėtine skleroze ir rūkę anksčiau arba tai darantys iki šiol, pradėjo rūkyti iki ligos pradžios ir rūkė vidutiniškai 15 metų iki ligos diagnozavimo. Patvirtinta, jog rizika susirgti IS buvo dvigubai didesnė tarp rūkančiųjų nei tarp nerūkančių. Taipogi, vertinant vyrus ir moteris atskirai, išaiškinta jog tikimybė susirgti išsėtine skleroze tarp rūkančių vyrų yra 3, o rūkančių moterų – pusantro karto didesnė nei tarp nerūkančiųjų. Rūkymas taip pat padidino širdies smūgio tikimybę ir riziką susirgti angina ir astma. Šis tyrimas įrodo, jog rūkymas gali turėti didžiulę įtaką išsėtinės sklerozės atsiradimui.

Rūkymas žaloja kraujagyslių sienelių ląsteles, kitaip vadinamas endotelio ląstelėmis, o tai daro didelę įtaką organizmo veiklai. Paprastai organizmas kovoja prieš blogą įtaką darančius veiksnius, tokius kaip virusai ir bakterijos. Tačiau kai kraujagyslių sienelių ląstelės yra pažeistos, organizmas gali pradėti kovoti prieš jas tokiu pat principu, kaip ir sergančių išsėtine skleroze žmonių organizmas kovoja prieš ląsteles. Endotelio ląstelės sudaro labai tvirtą barjerą smegenų kraujagyslėse, kuris apsaugo nuo nuodingų medžiagų pateikimo į smegenis. Jei šios ląstelės yra pažeistos, jos gali leisti nuodingoms medžiagoms patekti į smegenis ir taip sukelti žalą smegenims.

Ši informacija svarbi kiekvienam rūkančiajam. Rūkymas padidina tikimybę susirgti ne tik širdies, kraujagyslių ligomis, bet ir išsėtine skleroze ir vėžiu.

Apie rūkymą ir išsėtinę sklerozę komentuoja VUL Santariškių klinikų neurologijos centro gydytoja, IS kabineto vadovė Rasa Kizlaitienė.

„Literatūros duomenimis, rūkymas yra viena iš temų, kurias pastaraisiais metais plačiai nagrinėja visuomenė, atliekami stebėjimo tyrimai, vertinantys potencialiai sukeliamą rūkymo žalą. Mokslo įrodyta rūkymo įtaka padėjusiai vėžio rizikai (ypač plaučių ir gerklų navikams), kardiovaskulinių ligų išsivystymui (miokardo infarkto, galvos smegenų insulto).“

Pasak R. Kizlaitienės, pastaraisiais metais plačiai nagrinėjama ir rūkymo įtaka autoimuninėms bei neurodegeneracinėms ligoms. Pavyzdžiui, Parkinsono ligos išsivystymui tokios neigiamos rūkymo  įtakos nėra įrodyta – tai galėtų būti paaiškinama nikotininių receptorių stimuliacija, kurios nepakankamas buvimas turi įtakos Parkinsono ligos patogenezei. Tačiau, be jokios abejonės,  rūkymo  poveikis – tai ne vien nikotino poveikis, tačiau ir labai kenksmingų dervų neigiama įtaka.

Išsėtinės sklerozės atveju prielaida, jog rūkančiųjų tarpe didesnė tikimybė susirgti išsėtine skleroze, yra labai reali ir daugelis studijų tą parodo. Kita vertus, kai kuriuose IS tyrimuose negauti patikimi neigiamos rūkymo įtakos IS išsivystymui rezultatai, galbūt dėl nepakankamo stebėtų pacientų skaičiaus, rūkymo laikotarpio vertinimo ar surūkytų cigarečių skaičiaus vertinimo. Dar sunkiau nustatyti taip vadinamojo „pasyvaus rūkymo“ žalą, kuomet pacientas visą gyvenimą pragyvena artimųjų prirūkytoje aplinkoje, nors pats tiesiogiai ir nerūko. Be jokios abejonės, tokio pobūdžio „rūkymas“ taip pat veikia imuninius procesus. Visgi pastarųjų metų mokslinių  tyrimų duomenys aiškiau nurodo, jog rūkymas neigiamai veikia IS raidą, didina ligos išsivystymo riziką ir tuo pačiu didina riziką susirgti jau minėtomis vėžio ir  širdies kraujagyslių ligomis. Dar sunkiau įvertinti rūkymo žalą sergantiems ir imunomoduliuojantį gydymą vartojantiems IS pacientams. Tačiau ir čia galima nepakankamai prognozuojama medikamento ir rūkymo sąveika, mažinanti paties gydymo efektyvumą ir saugumą.

VUL Santariškių Išsėtinės sklerozės centre 2010 metais taip pat buvo vykdomas preliminarus žvalgomasis tyrimas, nagrinėjęs galimą rūkymo įtaką išsėtinei sklerozei. Ir nors šiuo metu vienareikšmes patikimas išvadas dėl nepakankamai didelio apklaustųjų pacientų skaičiaus pateikti ankstoka, tačiau tikrai buvo pastebėta galima neigiama rūkymo įtaką.

„Šiuo metu, vertinant visus atliktus rūkymo įtakos išsėtinei sklerozei tyrimus, patarimai pacientams, sergančiųjų giminaičiams, žmonių, kurių giminių tarpe yra ar buvo sergančiųjų išsėtine skleroze, bei medikų išvada vienareikšmė – NERŪKYTI ir skatinti aplinkinius, kad ir jie nerūkytų“ – teigė IS centro vadovė Rasa Kizlaitienė.

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos