Naujienos

Kanados tyrėjai: Išsėtinė sklerozė - ne kliūtis susilaukti kūdikio

Kanados tyrėjai išsiaiškino, kad išsėtinė sklerozė paprastai neturi jokios neigiamos įtakos moters nėštumui, gimdymui bei vaisiui. Amerikos Neurologų Asociacijos išsamūs tyrimų duomenys buvo paskelbti moksliniame žurnale „Annals of Neurology“.

Išsėtinė sklerozė  yra lėtinė uždegiminė neurologinė liga, dėl kurios Vakaruose gyvenantys jauni žmonės dažniausiai patiria netrauminę neurologinę negalią. Apie 75 procentai išsėtine skleroze sergančių moterų teigia, kad ligos pradžią pajunta ankstyvoje jaunystėje – tuomet, kai daugelis planuoja kurti šeimą. Remiantis ankstesniais tyrimais, viena trečioji dalis moterų, sergančių išsėtine skleroze ir norinčių gimdyti, siekia išsiaiškinti išsėtinės sklerozės poveikį nėštumui. Šį poveikį tiria Mia van der Kop, priklausanti išsėtinės sklerozės tyrimų grupei, vadovaujamai daktarui Helen Tremlett, „British Columbia“ universitetas ir Vankuverio „Coastal Health Research“ institutas, Kanada.

Tyrėjai išanalizavo „British Columbia“ išsėtinės sklerozės klinikų duomenis ir perinatalinių duomenų registrą nuo 1998 iki 2009 m. Mokslininkai suskaičiavo 432 atvejus, kuomet gimdyvės sirgo išsėtine skleroze ir 2975 atvejus, kuomet moterys nesirgo šia liga. Rezultatai buvo lyginami, atkreipiant dėmesį į nėštumo laikotarpį, naujagimio svorį, gimdymo būdą (įprastą ar Cezario būdu), amžių, kada prasidėjo išsėtinė sklerozė, ligos trukmę, negalios sunkumo lygį.

Išanalizavus rezultatus buvo nustatyta, kad sergančių išsėtine skleroze motinų kūdikių išnešiojimo terminas ir naujagimių svoris beveik nesiskiria nuo sveikų mamų kūdikių. Mamos, sergančios išsėtine skleroze, nebuvo labiau linkusios į vieną ar kitą gimdymo būdą. Tyrėjai pažymėjo, kad moterims, sergančioms sunkesne išsėtinės sklerozės forma, yra nežymiai padidėjusi rizika dėl neigiamų gimdymo pasekmių. Šie tyrimai statistiškai nėra vertingi, todėl buvo rekomenduojama atlikti dar kitų tyrimų. Išsėtinės sklerozės pasireiškimo pradžia ir ligos trukmė neturi jokios įtakos gimdymui ar naujagimiui.

„Tyrimais nustatėme, kad išsėtinė sklerozė neturi jokios blogos įtakos nėštumui ar gimdymui, todėl tai turėtų padrąsinti moteris, sergančias išsėtine skleroze, pradėti planuoti šeimą“, – sakė daktaras Tremlett. Mokslininkai teigė, kad moterys, sergančios išsėtine skleroze, dažniau turi antsvorio ar yra nutukusios, o tai yra didesnė rizika nėštumo ar gimdymo metu. Tyrėjai pataria moterims atsikratyti antsvorio, o po to pastoti. Svorio masės indekso ir moters, sergančios išsėtine skleroze ryšys turi būti ištirtas vėlesnėse studijose“, – teigė M. van der Kop.

Klaipėdos IS centro vadovė L. Malcienė pasakoja, jog daugeliui pacienčių IS ir nėštumo tema yra labai aktuali ir rūpi. „Mūsų stebėjimai tik patvirtina mokslinėje literatūroje skelbiamus duomenis. Nėštumo metu dėl hormonų pasikeitimo labai sumažėja galimybė patirti ligos atkrytį ar jos  pablogėjimą. Didžiausia tikimybė IS pablogėjimui statistiškai būna praėjus maždaug trims mėnesiams po gimdymo. Tačiau, žinant šias tikėtinas galimybes, mes akyliau stebime pacientes tuo laikotarpiu, o nustatę ligos paūmėjimą, nedelsiant galime pradėti gydymą“, – teigė gydytoja.


Parengta pagal Wiley-Blackwell informaciją

 

Lina Malcienė. Vakarų ekspreso nuotr.

 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos