Darbas ir išsėtinė sklerozė

Daugeliu atvejų susirgimas išsėtine skleroze (IS) nepaveikia žmonių gebėjimo dirbti ir tęsti savo karjerą. Tačiau jie privalo turėti omenyje, kad liga gali turėti įtakos jų kasdieniniam darbiniam gyvenimui. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai ligos požymiai yra „nematomi“; pacientai gali jausti didesnį nuovargį arba kartais jiems gali būti sunkiau susikoncentruoti. Jeigu IS padidina nelaimingo atsitikimo tikimybę tam tikro pobūdžio darbe, pavyzdžiui, dėl pusiausvyros sutrikimo, tai darbuotojas turi būti pats suinteresuotas pasakyti darbdaviui, kad jis serga IS.

Jeigu reikia rinktis naują darbą, sergantieji IS turėtų įsitikinti, kad jis nesusijęs su jokia fiziškai sekinančia veikla ir kad nereikalaujama atlikti specifinių darbų. Reiktų vengti ilgų kelionių į darbą. Jeigu dabartinio darbo sunkumai susiję su IS, vertėtų apgalvoti galimybę pakeisti pareigas toje pačioje įmonėje arba susirasti darbą kitur.

Sergantieji išsėtine skleroze darbo vietoje turėtų:

  • pasistengti daryti kiek įmanoma daugiau pertraukėlių;
  • pasižiūrėti, ar nėra galimybės jų grafiką sudaryti taip, kad jis būtų lankstesnis;
  • jeigu įmanoma, pagalvoti apie darbą puse etato;
  • jeigu reikia, pagalvoti, kaip būtų galima panaudoti pagalbinius įtaisus / priemones.

Nuovargis

Išsėtinės sklerozės nuovargis geriausiai apibrėžiamas kaip fizinio ar psichinio energingumo netekimo jausmas, galintis neigiamai paveikti įprastą veiklą. Stiprus nuovargis – vienas dažniausių sergančiųjų IS nusiskundimų ir tai vienas iš nedaugelio klinikinių simptomų, kuriuos galima numatyti.

Išsekimas naktį

Įprastu atveju daug sergančiųjų IS atsibunda atgavę jėgas, bet naktį jaučia vis didesnį išsekimą. Tam tikru momentu nuovargis kankina daugumą sergančiųjų išsėtine skleroze. Šis pernelyg didelis nuovargis gali riboti fizinę veiklą; jis dažniausiai paveikia kojas, nors taip pat gali paveikti rankas ir plaštakas – kartu su apatinėmis galūnėmis arba atskirai.

Juntamo nuovargio laipsnis kiekvienam žmogui būna skirtingas ir tai dažnai priklauso nuo to, kiek yra progresavusi liga ir kokia bendra asmens fizinė būklė.

Simptomai gali būti aiškinami neteisingai

Nuovargis gali paveikti daugelio sergančiųjų IS įvairius fizinius, emocinius ir profesinius gyvenimo aspektus. Svarbu pastebėti, kad nuovargį ir susijusius su juo simptomus kiti gali lengvai klaidingai interpretuoti ir neteisingai suprasti.

Kraštutinis nuovargis gali neleisti žmonėms, sergantiems IS, atlikti daugiau darbų, nei minimaliai reikalauja kasdienio gyvenimo rutina. Papildomas sportavimas ar vakarinių užsiėmimų lankymas juos gali dar labiau varginti ir tai kai kuriems žmonėms gali sukelti izoliacijos ir atskirties nuo kitų žmonių jausmą, o ką jau besakyti apie jautimąsi „kitokiu“ – tai liūdina ir gniuždo.

Nuovargis daro poveikį darbo našumui

IS sukeliamas nuovargis gali paveikti ir darbo našumą / darbų atlikimą darbo vietoje. Žmonės gali suvokti, kad jie stengiasi viską atlikti lygiai taip pat greitai ir gerai kaip anksčiau, bet nuovargis gali būti gerokai susilpninęs jų fizinį pajėgumą ir pažinimo (mąstymo) gebėjimus. Aišku, kad tai labai erzina, gniuždo, o kitų žmonių (vadovų, kolegų) nesupratimas gali tik sustiprinti sunkumus, todėl sergantiesiems IS patartina pakalbėti su kolegomis ir vadovais ir įspėti apie savo ligą ir jos galimas pasekmes.

Nuovargį įveikti gali padėti kasdienio gyvenimo rutinos pakeitimas. Tokius pokyčius geriausia padaryti pasitarus su įvairių disciplinų specialistų grupe ir neurologu.

Sritys, kurias reikėtų apgalvoti nagrinėjant savo kasdienio gyvenimo rutiną:

Sportas Užsiėmimas lengvais ir vidutinio sunkumo pratimais gali pagerinti bendrą fizinę būklę. Svarbu pasitarti su sveikatos specialistu, kuris išmano asmens galimybes ir yra tinkamai informuotas apie nuovargį, susijusį su IS. Specialistas gali padėti pasirinkti pratimų schemą, pritaikytą individualiems asmens gebėjimams.

Poilsis IS sergantis asmuo turi sudarinėti visko, ką kasdien atlieka, sąrašą ir išdėstyti savo užduotis pagal svarbą. Jei vieną dieną jis pasijunta labai pavargęs, kad atsistatytų energingumas ir būtų išvengta išsekimo, kitą dieną turi pasistengti sumažinti darbų apimtis. Taip pat reikėtų pailsėti prieš pereinant nuo vieno darbo prie kito, pavyzdžiui, prieš einant namo po apsipirkimo parduotuvėje; leisti kūnui poilsėti, kad jis įgautų jėgų prieš einant į treniruotę ar į vakarėlį.

Atsipalaidavimo (relaksacijos) metodikos Laiko skyrimas atsipalaidavimui ar meditacijai padeda atsigauti psichologiškai ir fiziškai, atstatyti energingumą. Patarimus apie relaksacijos ir meditacijos metodikas jau galima įsigyti garso įrašų ar kompaktinių plokštelių pavidalu.

Gyvenimo supaprastinimas Nepriklausomai nuo to, kuo sergantieji IS užsiima – bendrauja su kitais ar dirba – jis turėtų stengtis rasti būdus viską atlikti paprastesniu ir mažiau varginančiu būdu. Pavyzdžiui:

  • krepšys su rateliais geriau nei sunkių krepšių tampymas iš parduotuvės;
  • kai kurie prekybos centrai ar pardavėjai turi galimybę prekes pristatyti į namus;
  • dalijimasis vienu automobiliu važiuojant į darbą suteikia galimybę sergančiuosius IS mažiau vairuoti.
Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos