Autorės: Jurgita Daubarienė ir dr. Rasa Šakalienė

Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai sergant išsėtine skleroze

Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimas yra labai dažnas simptomas sergant išsėtine skleroze.

Treniruojant pusiausvyrą yra svarbu paciento saugumas ir funkcinės pusiausvyros treniravimas.

Efektyvus treniravimas apima skirtingas užduotis. Progresuojant treniravimui užduotys yra keičiamos (stovėjimas kojos pečių plotyje→ stovėjimas suglaustomis kojomis, stovėjimas pėda prie pėdos; naudojami stabilūs→ nestabilūs paviršiai) tikslu pagerinti prisitaikymą prie kintančių sąlygų. Taip pat keičiamos jutiminės sąlygos (atsimerkus→užsimerkus, kietas→minkštas paviršius).

Treniruojant funkcinę pusiausvyrą reikia suformuoti aplinką panašią į tikras gyvenimo situacijas: pvz: mokyti siekti, pasisukti, pasilenkti. Šios užduottys treniruojaos sėdint, stovint, einant. Ligoniai mokomi funkcinių judesių: pakelti dubenį, pasiversti, atsisėsti, atsistoti, vaikščioti. Dėmesys skiriamas persikėlimui iš lovos į vežimėlį, ant tualeto mokymui. Treniruoti pusiausvyrą naudojami judantys paviršiai, pvz. sėdėjimas ant didelio kamuolio.

Ataksija yra dažnas IS simptomas, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Pratimų tikslas yra gerinti posturalinį stabilumą, galūnių judesių tikslumą, funkcinę pusiausvyrą ir eiseną.

Posturalinio stabilumo lavinimo pratimai: sėdint pasvirti pirmyn, atgal; kairėn, dešinėn; keturpėsčia -  svyruoti pirmyn, atgal pernešant svorį nuo rankų ant kojų;  stovint svyruoti pirmyn- atgal, kairėn-dešinėn.

Ataksinių judesių kontrolei naudojami svoriai. Svorio apyrankės ant riešo ir čiurnų, sunkus diržas ant liemens gali sumažinti liemens ir galūnių drebėjimą, tačiau padidina energijos sąnaudas ir gali sukelti nuovargį. Pasunkintos vaikštynės taikomos sumažinti viršutinių galūnių ataksinius judesius. Valgymo pagerinimui tinka naudoti pasunkintus šaukštus ar šakutes. Galūnių stabilizavimui naudojami įtvarai, bet jie tai pat turi nepageidaujamą poveikį, dėl svorio pridėjimo galūnei. Kaklo ir galvos drebėjimo mažinimui naudojamas minkštas kaklo įtvaras. Tačiau šios priemonės yra laikinos ir kompensacinės. Nuėmus įtvarus ataksiniai judesiai grįžta arba net laikinai pablogėja.

Sensorinės ataksijos gydymui naudojami Frenkelio pratimai esant giliųjų jutimų sutrikimams). Pratimų tikslas – išmokyti pacientą propriorecepcijos sutrikimus kompensuoti rega. Pratimus rekomenduojama atlikti 2 kartus per dieną, kiekvieną pratimą vidutine amplitude kartojant 4 kartus, tarp pratimų pailsėti. Pratimai skirti koordinacijai lavinti, o ne raumenims stiprinti. Kiekvienas pratimas yra atliekamas lėtai, pacientas turi stebėti savo paties atliekamus veiksmus, kad galėtų koreguoti judesių tikslumą. Pacientai su daliniais jutimų sutrikimais gali tęsti pratimus užsimerkę.


Frenkelio pratimai

Pratimai pusiau gulint:
Pradinė padėtis: atsigulti ant lovos ar sofos lygiu paviršiumi, ant kurio koja būtų lengva judinti. Galva turi būti padėta ant pagalvės, kad pacientas matytų kiekvieną savo atliekamą judesį.
1. Sulenkti vieną koją per klubo ir kelio sąnarius ir slysti kulnu per lovą. Ištiesti koją per kelio ir klubo sąnarius ir grįžti į pradinę padėtį. Pakartoti su kita koja.
2. Sulenkti vieną koją per klubo ir keio sąnarius. Tuomet leisti slysti kojai į šoną taip, kad kulnas liktų ant pagrindo, slysti atgal į centrą. Vėliau grįžti į pradinę padėtį
3. Sulenkti koją per klubo ir kelio sąnarius, kad kulnas būtų pakeltas. Grįžti į pradinę padėtį.
4. Sulenkite ir ištieskite koją, kulnu braukiant per lovos paviršiu. Sustoti bet kuriuo metu duodant komandą. Tą patį pakartokite su kita koja.
5. Sulenkite koja per klubą ir kelio sąnarį ir padėkite kulną ant kelio sąnario. Tada koja braukite per blauzdą ir grįžkite atgal. Ištiesti koja ir tą patį atlikti kita koja.
6. Lenkti abi kojas slystant kulnais. Kulkšnis laikyti suglaustas.
7. Paeiliui lenkti po vieną koją – „važiuoti dviračiu“.

Pratimai sėdint:
Pradinė padėtis: sėdėti ant kedės abiem kojomis remtis ant žemės.
1. Kelti tiktai kulną. Tada pakelkite visą koją ir stipriai padėti ant žemės pažymėtuose vietose.
2. Kreida nupieškite du kryžius ant grindų. Pakaitomis slysti kojomis per nubrėžtus kryžius: pirmyn, atgal, į kairę ir į dešinę.
3. Išmokti atsistoti nuo  kėdės ir vėl atsisėsti pagal skaičiavimą. Vienas, sulenkti kelius; du, lenkti liemenį pirmyn; trys, keltis tiesiant klubus ir kelius, o po to liemenį. Atsisėdimui ši procesą atlikti atvirkščiai.

Pratimai stovint:
Pradinė padėtis: stovėti tiesiai, tarpas tarp kojų turi būti 10-15 cm.
1. Ėjimas į šonus pradedamas po puse žingsnio į dešinę. Atlikti šį pratimą reikia skaičiuojant. Vienas, perkelti svorį ant kairės kojos; du, pastatyti dešinę koją į šoną 20-30 cm.; trys, perkelti svorį ant dešinės kojos; keturi pristatyti kairę koją prie dešinės. Pakartoti pratimą į kairę pusę. Žingsnio dydį galima keisti.
2. Eikite į priekį dviem paralelinėmis linijomis (tarp kurių 35cm), akcentuojant teisingą pėdų pastatymą ant linijų, po 10 žingsnių pailsėkite.
3. Eikite į priekį statydami pėdas ant nurodytų vietų/pėdsakų, išdėstytų paraleliai 5 cm nuo centrinės linijos. Praktikuokitės darydami mažesnius ir didesnius žingsnelius.
4. Lipkite laiptais aukštyn ir žemyn pristatomu, po to pakaitiniu žingsniu. Iš pradžių laikykitės turėklų, kai pusiausvyra pagerėja bandykite lipt nesilaikant turėklų.

Pratimai rankoms:
Kai pažeistos rankos, naudokite lentą ir kreidą. Pakeiskite pliusą į minusą, nukopijuokite paprastus ženklus (tiesias linijas, apskritimus ir t.t.). Visa tai taikoma pagerinti akies – rankos koordinaciją.
 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos