Tikros istorijos

Štai kaip viskas vyksta

„Billy Talent“ grupės būgnininkas Aronas Solowoniuk (Aaron Solowoniuk)

Po dešimties metų daiktų pakavimosi, grojimo tuščiuose naktiniuose klubuose, nakvynės pigiuose moteliuose, jo žvaigždė pagaliau pakilo. Ką pasakytų jo gausėjančių gerbėjų minia, jei žinotų, jog stiprusis, tatuiruotasis roko grupės „Billy Talent“ narys Aronas Solowoniuk, sirgo išsėtine skleroze? Aronas žinoti nenorėjo. Bijodamas kitų akyse matyti tik didelį gailestį, jis neigė savo diagnozę ir pasinėrė į siautulingą gyvenimą ir koncertų turus. Aronas tik savo merginai, šeimai ir grupės nariams prasitarė apie emocinį skausmą, kurį jis išgyvena.

Ironiška, tačiau kaip tik viename „Billy Talent“ hitų „This Is How It Goes“, kalbama apie grupės didelį skausmą, sužinojus apie Arono ligą. Nors dainos įrašymo metu, visa grupė išgyveno tikrą katarsį, Aronas niekada viešai neprisipažino, jog šis pankroko himnas buvo parašytas apie jį. „Po to, kai pasirodė daina, žurnalistai dažnai klausinėdavo mūsų apie „draugą“, sergantį IS“ paaiškina Aronas. „Norėjau jiems pasakyti, kad daina yra apie mane, bet negalėjau“.

Ilgas neigimas

Vos sužinojęs apie diagnozę, Aronas stengėsi kovoti su ligos realybe. Vis dar galima girdėti jaudulį jo balse, kai jis šneka apie tas pirmąsias dienas. Jis prisimena „Diena, kai sužinojau, jog sergu išsėtine skleroze - buvo blogiausia mano gyvenime. Iš gydytojo kabineto su drauge išbėgome į laiptinę, abu stovėjome apsikabinę ir verkėme”. Iš pradžių jis bandė ignoruoti simptomus. Gydytojas patarė Aronui atsipūsti, tačiau dienomis jis vis tiek dirbdavo prie automobilių, o naktimis grodavo su grupe. Aronas atskleidžia „nenorėjau šnekėti apie IS, todėl bandžiau apie tai net negalvoti“. Vis dėlto savyje kaupiamas nusivylimas ir nerimas, galiausiai iššaukė sunkią depresiją, kuri privertė jį ieškoti psichiatrinės pagalbos. Aronas dėkoja už patarimus, kuriuos gavo, taip pat už paramą savo žmonai (Aronas su savo mergina susituokė 2001 m.) bei artimam šeimos ir draugų ratui, kurie padėjo įveikti šį sunkų periodą.

Iš nežinomybės į sėkmę

Kol Aronas tęsė kovą su IS, jo grupė „Billy Talent“ pradėjo atkreipti muzikos pasaulio dėmesį. 2002 metais grupė pasirašė įrašų leidimo sutartį su didele kompanija, ir dar neprasidėjus 2003, jų debiutinis albumas jau karaliavo muzikos įrašų top‘uose. Netrukus atėjoeilė ir Juno bei MuchMusic apdovanojimams, tarp kurių buvo ir geriausios metų grupės, metų albumo ir geriausio roko video apdovanojimai. Per trumpus du metus „Billy Talent“ iš nežinomos garažo grupės tapo populiaria muzikantų grupe. Su sėkme atėjo ir įtemptas turų grafikas.

Turas Aronui buvo nelengvas. Nors nauji vaistai kontroliavo jo ligos simptomus, ilgi keliavimo mėnesiai ir bemiegės naktys padarė savo. Mušimas būgnais po karštomis scenos lempomis, blogino jo simptomus, tačiau bandymai ir nesėkmės išmokė Aaroną, jog tinkamas skysčių kiekio palaikymas organizme gali padėti įveikti šiuos sunkumus. „Sunkiausia buvo išmokti vartoti vaistus reguliariai, aš tiesiog negalėjau pakęsti adatų“ – prisipažįsta Aronas. „Užtruko ištisus mėnesius, kol išdrįsau pats leistis injekcijas; aš taip jų nekenčiau, jog jas praleisdavau. Kiekviena diena lyg kova“ – pagalvojęs priduria, „tačiau myliu savo darbą, todėl verta stengtis kontroliuoti savo IS. Neketinu leisti ligai sutrukdyti daryti tai, ką aš noriu daryti“.

Iki šiol Aronas turėjo viską: žmoną, dukrą, kurią dievino ir šlovę, apie kurią visada svajojo. Vis gi dėl savo paslapties, jis jautė savigraužą, kurios negalėjo niekaip paaiškinti. Taigi, sukaupęs drąsą, jis parašė savo gerbėjams atvirą laišką, kuriame prisipažįsta sergantis IS. „Pagaliau jaučiuosi pakankamai stiprus, kad pasakyčiau: negailėkite manęs - aš laimingas!”

Aronas atskleidžia: „Aš myliu savo dukrą ir, vardan jos, norėjau būti atviras kovoje prieš IS“. Nuo to laiko, kai „Billly Talent“ tinklaraštyje 2006 metų pavasarį pasirodė laiškas, gerbėjų palaikymas buvo didžiulis. „Aronai, tu esi įkvėpimas“, „tokios istorijos kaip ši – tai viltis jos ieškantiems“, „tavo laiškas yra puikus priminimas, jog niekas nėra neįmanoma“ – tik keletas iš daugybės žinučių, užplūdusių „Billy Talen“ tinklo forumą.

„Dabar gerbėjai kiekvieną vakarą prieina prie manęs ir dėkoja už mano atvirumą“ sako Aronas. „Jie dažnai dalinasi su manimi savo istorijomis, todėl manau, kad kalbėdamas apie IS, daugybei žmonių paskatinau sumąstyti dėl savo problemų“. Aronas taip pat pozityviau pradėjo vertinti savo ligą. „Nebebijau adatų; dabar jos man tartum įrankis, leidžiantis toliau daryti tai, ką darau. Valgau visavertį maistą; vėlyvais vakarais neinu išgerti – dabar žiūriu į savo darbą taip ritmai, kaip galiu. Kalbėdamas atvirai, taip pat stengiuosi parodyti nauja IS veidą. Noriu, kad žmonės suprastų, jog kova yra sunki, tačiau niekada negalima pasiduoti“.

 

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos