Tikros istorijos

Pašauktas dykumos

Kai ugniagesys iš Britų Kolumbijos, siekdamas surinkti pinigų IS, nusprendė bėgte įveikti 250 km atstumą per Sacharos dykumą, jis dar nežinojo, kam pasiryžo.

Tai nebuvo įprastos bėgimo varžybos, kuriose nusprendęs dalyvauti 38-erių metų Skotas Corsie (Scott Corsie) siekė surinkti pinigų sergantiems IS. Tai buvo 250 kilometrų lenktynės vienoje karščiausių ir sausiausių vietų žemėje – Sacharos dykumoje. Šios lenktynės – tai sunkiausias jo gyvenime atliktas darbas, kurį ugniagesys atliko pagerbdamas krikšto mamos atminimą.

Mažiau nei po dešimties mėnesių treniruočių, Skotas jau bėgo nesibaigiančiomis judančio smėlio kalvomis ant kupros užsidėjęs 12 kilogramų sveriančią kuprinę. Susidūrimas su priešpriešinio vėjo nešamais smėlio gūsiais, temperatūra, pakylančia virš 45 laipsnių Celsijaus iššūkio realybę pamažu pradėjo slopinti. „Nubėgęs dešimt mylių, puikiai supratau, kaip tai bus sunku“, sako jis.

Per septynias lenktynių dienas, kurios buvo įveikiamos tik savo jėgomis, bėgikai miegojo palapinėse. Finišo rytą, Skoto kojos buvo taip sutinę, jog jis turėjo prapjauti batų pirštų galus, kad galėtų juos apsiauti. „Mano kojos atrodė prastai. Tinimas buvo toks stiprus, jog negalėjau savo čiurnų lankstyti nei aukštyn, nei žemyn. Bėgau kaip Forest Gump iš filmo scenos, kur jis bėga su metaliniais kojų įtvarais“. Pasiekiau momentą, kai mane pradėjo vytis laukiniai šunys. Bandydamas įveikti varginančias mylias, Skotas kartojo moto: „Bėk, kiek gali, eik, jei reikia. Judėk į priekį, sustok tik pasiekęs finišą“.

Prisiminimas apie IS sirgusią krikšto mamą Shauneen Daniels, kuri sulaukusi 58 metų amžiaus mirė, taip pat drąsino Corsie. Laiškuose, kuriuos varžybų organizatoriai įteikė bėgikams, dalyviai sulaukė paramos iš draugų, šeimos, bendradarbių ir žmonių, kurių jie visai nepažinojo. „Visa patirtis buvo neįtikėtina“, teigia Skotas.

2007 m. lapkričio 3 d. Skotas Corsie, kirtęs finišo liniją ties Egipto piramidėmis, buvo septintas iš septyniasdešimt aštuonių dalyvavusių bėgikų ir surinko dvigubai daugiau pinigų, nei planuotus 5 tūkstančius dolerių. „Buvau išsekęs, labai laimingas, nustebintas ir jaučiau palengvėjimą vienu metu“, sako jis. Pinigai, kuriuos jis surinko bei kurie vis dar yra renkami, atiteko Kanados IS draugijai ir yra skirti tyrimams ir pagelbėti žmonėms, sergantiems IS.

IS draugijos prezidentė Janet Palm sako „Skotas mums simbolizuoja IS herojų“. „Pinigai ir sąmoningumas, kuriuos jis gavo, buvo puikus indėlis į programas, paslaugas ir paramos paiešką, kas yra IS draugijos pagrindinis darbas“.

Skotas Corsie jau dabar galvoja apie naują iššūkį. „Bėgsiu dar ne vienose varžybose ir rasiu dar didesnių iššūkių, kad surinkčiau pinigų ir atkreipčiau dėmesį į IS“, sako jis. „Tai tiktai pradžia“.

Dalinkis:

 


Tinklaraštis



Prisijunk prie
mūsų Facebook



Sekite mūsų
Twitter naujienas



Klauskite
neurologo



Terminų žodynas


© Visos teisės saugomos